Bulgarija
|
|
|
Šalis įsikūrusi pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio širdyje. Čia kryžiuojasi Artimuosius Rytus, Afriką ir Europą jungiantys keliai. Tai šalis, kurioje susitinka Rytai ir Vakarai, kur tradicijos ir kultūra nepaprastai gyvybingos ir verčia didžiuotis istorija ir turtinga praeitimi. Šalies kultūrą formavo Trakijos gyventojai, helenai, romėnai, bizantiečiai bei slavų gentys. Gilų pėdsaką šalies istorijoje paliko ir penkis šimtmečius šalį valdžiusi Osmanų imperija. Apie visa tai liudija iki mūsų dienų išlikę architektūros paminklai, freskos ir mozaikos.Bulgarijoje gyveno ir kūrė raštingumo pradininkai broliai Kirilas ir Metodijus, kurie apie 863 m., pritaikę slavams kiek modifikuotą graikų raidyną „kirilicą“, išvertė į senąją bulgarų kalbą evangelijas ir kitus religinius raštus.
Bulgarija žavi ir spalvingu gamto vaizdžiu bei skirtingu reljefu: lygumų plotus keičia kalvotos vietovės bei kalnai, kurių viršūnės atsispindi krištoliniuose kalnų ežeruose. Poilsiautojus į šią šalį vilioja pušynų oras, platūs auksinio smėlio paplūdimai vedantys į Juodąją jūrą, kurios druskingumas dvigubai mažesnis nei Viduržemio jūros. 1997 m. devyniems Bulgarijos kurortams įteikti teikti „Mėlynosios vėliavos“ sertifikatai, liudijantys jūros ir paplūdimių švarumą. Bulgarijos pasididžiavimas - mineraliniai šaltiniai, tad poilsiautojai gali ne tik mėgautis jūros ir saulės teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatą sveikatingumo centruose.
Gydomieji šaltiniai, kaip ir rožės žiedas, tapo šalies simboliu. Svetingi vietiniai gyventojai, malonus aptarnavimas, nuostabi gamta, šilta ir rami jūra – visa tai atrasite Bulgarijoje!
KLIMATAS
Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurinėje ir vidurinėje šalies dalyje, o pietuose bei pajūryje – subtropinis. Vasaros čia šiltos ir sausos, o žiemos - šaltos ir snieguotos. Naktimis vidutinė oro temperatūra
siekia apie 16-19 0C.
|
|||
TERITORIJA
Bulgarija – pietryčių Europos valstybė, užimanti 22% Balkanų pusiasalio ploto. Šalis ribojasi su Turkija, Graikija, Makedonija, Serbija, nuo Rumunijos Bulgariją skiria Dunojus, o Juodoji jūra – nuo Rusijos ir Ukrainos. Beveik 2/3 šalies ploto dengia kalvos ir kalnai: Rilos, Balkanų, Pirino, Rodopų, Stara-Planina, Sredna-Gora. Bendras šalies plotas 110 910 kv. km, kur 110 550 kv. km sudaro sausuma, o 360 kv. km teritorijos - vanduo. Aukščiausias šalies ir Balkanų pusiasalio taškas - Rilos kalnagūbriui priklausanti Musalos viršukalnė (2925 m). Ilgiausia Bulgarijos upė – Iskaras (368 km). Pakrantės paplūdimių ilgis siekia 354 km. Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).
MIESTAI
Valstybės sostinė – Sofija, didžiausias šalies miestas ir vienas didžiausių Balkanų pusiasalio miestų, kur priskaičiuojama per 1 mln. gyventojų. Kiti svarbūs miestai – Plovdiv, Burgas, Ruse, Zlata Zagora, Pleven, Dobrich, Sliven. Didžiausiais kurortinis miestas – Varna (apie 350 tūkst. gyv.).
GYVENTOJAI
Šiandien Bulgarijoje - 7,3 mln. gyventojų, kurių 83,6% - bulgarai. Likusią dalį sudaro tokios etninės grupės, kaip turkai, romai, armėnai, žydai, totoriai, rusai. Vidutinė gyvenimo trukmė: moterų – 74 metai, vyrų – 67 metai. Tankiausiai apgyvendinta Juodosios jūros pakrantė, aukštutinė Trakija, upių slėniai. Miestuose
susikoncentravę 69 % gyventojų.
KALBA
Valstybinė kalba – bulgarų, raštas – kirilica. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbinei grupei. Svarbūs užrašai pateikiami ir lotyniškomis raidėmis. Šalyje galima susikalbėti ir rusų, vokiečių, anglų bei prancūzų kalbomis.
RELIGIJA
Daugumą sudaro rytų ortodoksai – 82,6%; 12,2 % - musulmonai 0,6% – katalikai ir kitos mažumos. Bulgarijos Ortodoksų bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.
PINIGAI
Nacionalinė Bulgarijos valiuta – Levas (BGN), kurį sudaro 100 stotinkų. 1 BGN prilygsta ~ 1,77 Lt arba 0,51 EUR. Valiutos keitimo kursas gali kisti kasdien. Apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50 ir 100 levų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 stotinkų monetos. Paprastai palankiausias keitimo kursas būna bankuose. Keičiant pinigus gali būti paprašyta pateikti asmens dokumentą (pasą). Visada reikėtų pasiteirauti, ar keitykloje skaičiuojamas komisinis mokestis. Bankomatai yra visuose bankuose bei didesniuose prekybos centruose. Daugelyje vietų galima atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis (Visa, Visa Electron, Master Card, Maestro, American Express ir kt.).
ARBATPINIGIAI
Kaip ir daugelyje šalių, rekomenduojama arbatpinigių suma yra 5-10% nuo priskaičiuotos sumos. Kai kuriuose restoranuose ir baruose aptarnavimo mokestis būna nurodytas meniu ir automatiškai įtraukiamas į sąskaitą. Rekomenduojama palikti arbatpinigių aptarnaujančiam personalui viešbutyje, vairuotojams ir bagažo nešikams.
PASIENIO/MUITINĖS FORMALUMAI
Lietuvos Respublikos piliečiams viza įvažiavimui į Bulgarijos Respubliką nereikalinga. Į/iš šalies galima įvežti 8 tūkstančius levų. Suma nuo 8001 iki 25 000 levų turi būti deklaruojama, nurodant išlaidų paskirtį.
Nedeklaruojant galima įvežti/išvežti iki 60 gr. aukso arba platinos papuošalų, iki 300 gr. sidabro gaminių. Vienam keliautojui leidžiama įvežti iki 200 vnt. cigarečių, 50 vnt. cigarų, ne daugiau kaip 2 litrus vidutinio stiprumo (iki 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų arba 1 litrą stipriųjų (virš 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų. Be specialaus leidimo iš šalies draudžiama išvežti ikonas, archeologines bei meno vertybes, laukinės gamtos florą ir fauną.
DARBO LAIKAS
Valstybinės įstaigos, bankai dirba pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 iki 16 val. Dauguma parduotuvių ir restoranų dirba be poilsio dienų, nuo 9 val. iki 23 val. Kai kurie restoranai dirba „iki paskutinio kliento“. Vaistinės dirba nuo 8 val. iki 23 val. Taip pat yra ir visą parą dirbančių vaistinių. Dauguma pašto skyrių dirba pirmadieniais – šeštadieniais nuo 8 iki 17 val., kai kurie skyriai dirba iki 19:30 val.
TRANSPORTAS
Iš miesto į miestą galima vykti autobusu. Didesniuose miestuose visuomeninio transporto bilietai perkami autobusų stotyje arba autobuse. Jų galiojimo terminas gali būti parai, keletui dienų, savaitei, mėnesiui. Nedideliam atstumui įveikti patogi transporto priemonė yra taksi. Geltonos spalvos taksi automobiliuose ant šoninio stiklo turi būti užklijuotas kainininkas. Važiavimo kaina svyruoja, priklausomai nuo paros laiko ir savaitės dienos (1km ~ 0,6 BGN). Minimalus važiavimo tarifas – 5 BGN (~ 9 Lt). Tačiau kurortinėse zonose vairuotojai ne visada paiso skaitliukų parodymų, arba neturi jų įsirengę, todėl kainą suderėti reikėtų iš anksto (~1 BGN/km). Patogiausia ir pigiausia susisiekimo forma tarp kurortinių miestelių yra maršrutinis autobusas, pvz. kelionė iš Albenos į Auksinių kopų kurortą kainuoja ~ 4 EUR. Kurortiniuose miesteliuose nuo viešbučių iki kurorto centrų kursuoja mini traukiniai (nepriklausomai nuo atstumo ~2 BGN), velorikšos ir fajetonai – ekologiškai švarus kurorto transportas.
Kurortuose nuomojami automobiliai (nuo 30 EUR/parai). Automobilį išsinuomoti gali asmenys, sulaukę 21 metų ir turintys tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
TELEFONAS
Kaip ir daugelyje šalių, pigiau skambinti iš pašte ar gatvėje esančių telefonų automatų, naudojant telefono korteles. Kortelės būna įvairių nominalų – nuo 5 iki 400 BGN. Skambinant į Lietuvą, minutės kaina – apie 1,8 BGN. Kortelę galima įsigyti spaudos kioskuose, pašte, kai kuriuose viešbučiuose. Skambinant į Lietuvą, renkamas tarptautinis kodas 00 370 + miesto kodas + telefono numeris. Skambinant į Bulgariją reikia rinkti: 00 359 + miesto kodas + telefono numeris.
ELEKTRA
Elektros įtampa - 220 voltų. Viešbučiuose įmontuoti europinio standarto kištukai (kai kurie su įžeminimu).
PREKYBA/SUVENYRAI
Tradiciniai pirkiniai - siuvinėti drabužiai, kilimėliai, kvepalai iš Rožių slėnio, kremai, kurių sudėtyje yra rožių aliejaus, įvairūs odos, sidabro, medžio, metalo bei molio dirbiniai, bulgariškas vynas.
Bulgarija – pietryčių Europos valstybė, užimanti 22% Balkanų pusiasalio ploto. Šalis ribojasi su Turkija, Graikija, Makedonija, Serbija, nuo Rumunijos Bulgariją skiria Dunojus, o Juodoji jūra – nuo Rusijos ir Ukrainos. Beveik 2/3 šalies ploto dengia kalvos ir kalnai: Rilos, Balkanų, Pirino, Rodopų, Stara-Planina, Sredna-Gora. Bendras šalies plotas 110 910 kv. km, kur 110 550 kv. km sudaro sausuma, o 360 kv. km teritorijos - vanduo. Aukščiausias šalies ir Balkanų pusiasalio taškas - Rilos kalnagūbriui priklausanti Musalos viršukalnė (2925 m). Ilgiausia Bulgarijos upė – Iskaras (368 km). Pakrantės paplūdimių ilgis siekia 354 km. Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).
MIESTAI
Valstybės sostinė – Sofija, didžiausias šalies miestas ir vienas didžiausių Balkanų pusiasalio miestų, kur priskaičiuojama per 1 mln. gyventojų. Kiti svarbūs miestai – Plovdiv, Burgas, Ruse, Zlata Zagora, Pleven, Dobrich, Sliven. Didžiausiais kurortinis miestas – Varna (apie 350 tūkst. gyv.).
GYVENTOJAI
Šiandien Bulgarijoje - 7,3 mln. gyventojų, kurių 83,6% - bulgarai. Likusią dalį sudaro tokios etninės grupės, kaip turkai, romai, armėnai, žydai, totoriai, rusai. Vidutinė gyvenimo trukmė: moterų – 74 metai, vyrų – 67 metai. Tankiausiai apgyvendinta Juodosios jūros pakrantė, aukštutinė Trakija, upių slėniai. Miestuose
susikoncentravę 69 % gyventojų.
KALBA
Valstybinė kalba – bulgarų, raštas – kirilica. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbinei grupei. Svarbūs užrašai pateikiami ir lotyniškomis raidėmis. Šalyje galima susikalbėti ir rusų, vokiečių, anglų bei prancūzų kalbomis.
RELIGIJA
Daugumą sudaro rytų ortodoksai – 82,6%; 12,2 % - musulmonai 0,6% – katalikai ir kitos mažumos. Bulgarijos Ortodoksų bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.
PINIGAI
Nacionalinė Bulgarijos valiuta – Levas (BGN), kurį sudaro 100 stotinkų. 1 BGN prilygsta ~ 1,77 Lt arba 0,51 EUR. Valiutos keitimo kursas gali kisti kasdien. Apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50 ir 100 levų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 stotinkų monetos. Paprastai palankiausias keitimo kursas būna bankuose. Keičiant pinigus gali būti paprašyta pateikti asmens dokumentą (pasą). Visada reikėtų pasiteirauti, ar keitykloje skaičiuojamas komisinis mokestis. Bankomatai yra visuose bankuose bei didesniuose prekybos centruose. Daugelyje vietų galima atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis (Visa, Visa Electron, Master Card, Maestro, American Express ir kt.).
ARBATPINIGIAI
Kaip ir daugelyje šalių, rekomenduojama arbatpinigių suma yra 5-10% nuo priskaičiuotos sumos. Kai kuriuose restoranuose ir baruose aptarnavimo mokestis būna nurodytas meniu ir automatiškai įtraukiamas į sąskaitą. Rekomenduojama palikti arbatpinigių aptarnaujančiam personalui viešbutyje, vairuotojams ir bagažo nešikams.
PASIENIO/MUITINĖS FORMALUMAI
Lietuvos Respublikos piliečiams viza įvažiavimui į Bulgarijos Respubliką nereikalinga. Į/iš šalies galima įvežti 8 tūkstančius levų. Suma nuo 8001 iki 25 000 levų turi būti deklaruojama, nurodant išlaidų paskirtį.
Nedeklaruojant galima įvežti/išvežti iki 60 gr. aukso arba platinos papuošalų, iki 300 gr. sidabro gaminių. Vienam keliautojui leidžiama įvežti iki 200 vnt. cigarečių, 50 vnt. cigarų, ne daugiau kaip 2 litrus vidutinio stiprumo (iki 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų arba 1 litrą stipriųjų (virš 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų. Be specialaus leidimo iš šalies draudžiama išvežti ikonas, archeologines bei meno vertybes, laukinės gamtos florą ir fauną.
DARBO LAIKAS
Valstybinės įstaigos, bankai dirba pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 iki 16 val. Dauguma parduotuvių ir restoranų dirba be poilsio dienų, nuo 9 val. iki 23 val. Kai kurie restoranai dirba „iki paskutinio kliento“. Vaistinės dirba nuo 8 val. iki 23 val. Taip pat yra ir visą parą dirbančių vaistinių. Dauguma pašto skyrių dirba pirmadieniais – šeštadieniais nuo 8 iki 17 val., kai kurie skyriai dirba iki 19:30 val.
TRANSPORTAS
Iš miesto į miestą galima vykti autobusu. Didesniuose miestuose visuomeninio transporto bilietai perkami autobusų stotyje arba autobuse. Jų galiojimo terminas gali būti parai, keletui dienų, savaitei, mėnesiui. Nedideliam atstumui įveikti patogi transporto priemonė yra taksi. Geltonos spalvos taksi automobiliuose ant šoninio stiklo turi būti užklijuotas kainininkas. Važiavimo kaina svyruoja, priklausomai nuo paros laiko ir savaitės dienos (1km ~ 0,6 BGN). Minimalus važiavimo tarifas – 5 BGN (~ 9 Lt). Tačiau kurortinėse zonose vairuotojai ne visada paiso skaitliukų parodymų, arba neturi jų įsirengę, todėl kainą suderėti reikėtų iš anksto (~1 BGN/km). Patogiausia ir pigiausia susisiekimo forma tarp kurortinių miestelių yra maršrutinis autobusas, pvz. kelionė iš Albenos į Auksinių kopų kurortą kainuoja ~ 4 EUR. Kurortiniuose miesteliuose nuo viešbučių iki kurorto centrų kursuoja mini traukiniai (nepriklausomai nuo atstumo ~2 BGN), velorikšos ir fajetonai – ekologiškai švarus kurorto transportas.
Kurortuose nuomojami automobiliai (nuo 30 EUR/parai). Automobilį išsinuomoti gali asmenys, sulaukę 21 metų ir turintys tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
TELEFONAS
Kaip ir daugelyje šalių, pigiau skambinti iš pašte ar gatvėje esančių telefonų automatų, naudojant telefono korteles. Kortelės būna įvairių nominalų – nuo 5 iki 400 BGN. Skambinant į Lietuvą, minutės kaina – apie 1,8 BGN. Kortelę galima įsigyti spaudos kioskuose, pašte, kai kuriuose viešbučiuose. Skambinant į Lietuvą, renkamas tarptautinis kodas 00 370 + miesto kodas + telefono numeris. Skambinant į Bulgariją reikia rinkti: 00 359 + miesto kodas + telefono numeris.
ELEKTRA
Elektros įtampa - 220 voltų. Viešbučiuose įmontuoti europinio standarto kištukai (kai kurie su įžeminimu).
PREKYBA/SUVENYRAI
Tradiciniai pirkiniai - siuvinėti drabužiai, kilimėliai, kvepalai iš Rožių slėnio, kremai, kurių sudėtyje yra rožių aliejaus, įvairūs odos, sidabro, medžio, metalo bei molio dirbiniai, bulgariškas vynas.
PATARIMAI
SAULĖ /VANDUO
Nerekomenduojama būti saulėje vidudienį, saulė šiuo metu itin kaitri. Geriausia kaitintis ryte iki 11 val. ir popietę nuo 16 val. Dėl didelio saulės aktyvumo, rekomenduojama naudoti aukšto koeficiento apsaugos
nuo saulės kremą. Paplūdimiai Bulgarijoje – puikūs, smėlis minkštas ir švarus. Liepos – rugpjūčio mėnesiais pakrantėse gali pasitaikyti medūzų, tačiau jos nepavojingos, galima drąsiai maudytis. Poilsiautojams nuomojami gultai su čiužiniais ir skėčiai (kai kurių viešbučių paplūdimiai šią paslaugą teikia nemokamai). Paplūdimio rankšluosčiais aprūpina dauguma 4*- 5* viešbučių (rankšluosčiai išduodami palikus užstatą), tačiau vykstant į žemesnės kategorijos viešbutį, paplūdimio rankšluostį patartina pasiimti su savimi.
MAISTAS /GĖRIMAI
Bulgarai yra sukaupę slavų, turkų, graikų kulinarinę patirtį, todėl šalies svečiams gali pasiūlyti itin turtingą meniu. Pirmenybė teikiama daržovėms, kurios yra pagardinamos įvairiausiais prieskoniais. Maistas dažniausiai pateikiamas moliniuose induose. Ypač didelė salotų įvairovė, populiarios ir tirštos sriubos (tarator – šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais). Mėsa – daugelio patiekalų pagrindas, tokių kaip giuvec (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis ir rūgpieniu), musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais), banica (sluoksniuota tešla, įdaryta brinza ir mėsa), lukanka (rūkyta dešra, dažniausiai vartojama kaip užkandis) ir kt. Daug patiekalų su sūriu: šopska (salotos su bulgarišku avies arba karvės pieno sūriu brinza), kaškaval (geltonoji brinza) ir kt.
Bulgarija garsėja ir savo vynais, kurių žinomiausi yra: „Sophia Merlot“, Sophia Cabernet Sauvignon”, “Sophia Muscat Melnik”, “Rosenthaler Kadarka”, „Monastirsko Szuszukane“.
Tradicinis Bulgarijos aperityvas – rakija Tai iš vaisių gaminamas stiprus alkoholinis gėrimas. Populiariausios rakijos rūšys: „Grozdova“ (iš vynuogių) ir „Slyvovica“ (iš slyvų). Verta paragauti ir – anyžinės degtinės Mastika, gaminamos iš kviečių ir anyžių aliejaus. Ne mažiau populiarus ir rožių medaus bei žiedlapių džemas. Nerekomenduojama valgyti neplautų vaisių. Nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, nes vanduo yra stipriai chloruotas. Mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje.
APRANGA
Vasaros metu rekomenduojama vežtis lengvus medvilninius drabužius bei patogią avalynę. Kalnuose vakare oro temperatūra būna keliais laipsniais vėsesnė nei pajūrio kurortuose.
Lankantis vienuolynuose, bažnyčiose ir mečetėse rekomenduojama dengti galvas skarele, nedėvėti itin atvirų drabužių. Nederėtų eiti vakarieniauti į aukštesnės klasės viešbučių restoranus, vilkint paplūdimio aprangą. Kai kuriuose viešbučiuose svečiai be deramos aprangos į restoraną tiesiog neįleidžiami.
SAUGUMAS
Bulgarijoje rūpinamasi svečių saugumu, tačiau kaip ir daugelyje šalių, kur yra spūstys žmonių, pasitaiko smulkių vagysčių, todėl reikėtų neprarasti budrumo. Pinigus, dokumentus bei kitus vertingus daiktus, rekomenduojama palikti viešbučio seife (kambaryje ar registratūroje), nes įprastai viešbučio administracija neatsako už kambaryje paliktus daiktus.
NAUDINGA ŽINOTI
Artimiausia Lietuvos Respublikos
ambasada - Graikijoje:
49, Vasilissis, Sofias Ave.
GR - 10676, Athens, Greece.
Tel.: +30 210 7294356, +30 210 729 4357.© 2007 TRAVELMAN Visos teises saugomos dizainas
SAULĖ /VANDUO
Nerekomenduojama būti saulėje vidudienį, saulė šiuo metu itin kaitri. Geriausia kaitintis ryte iki 11 val. ir popietę nuo 16 val. Dėl didelio saulės aktyvumo, rekomenduojama naudoti aukšto koeficiento apsaugos
nuo saulės kremą. Paplūdimiai Bulgarijoje – puikūs, smėlis minkštas ir švarus. Liepos – rugpjūčio mėnesiais pakrantėse gali pasitaikyti medūzų, tačiau jos nepavojingos, galima drąsiai maudytis. Poilsiautojams nuomojami gultai su čiužiniais ir skėčiai (kai kurių viešbučių paplūdimiai šią paslaugą teikia nemokamai). Paplūdimio rankšluosčiais aprūpina dauguma 4*- 5* viešbučių (rankšluosčiai išduodami palikus užstatą), tačiau vykstant į žemesnės kategorijos viešbutį, paplūdimio rankšluostį patartina pasiimti su savimi.
MAISTAS /GĖRIMAI
Bulgarai yra sukaupę slavų, turkų, graikų kulinarinę patirtį, todėl šalies svečiams gali pasiūlyti itin turtingą meniu. Pirmenybė teikiama daržovėms, kurios yra pagardinamos įvairiausiais prieskoniais. Maistas dažniausiai pateikiamas moliniuose induose. Ypač didelė salotų įvairovė, populiarios ir tirštos sriubos (tarator – šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais). Mėsa – daugelio patiekalų pagrindas, tokių kaip giuvec (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis ir rūgpieniu), musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais), banica (sluoksniuota tešla, įdaryta brinza ir mėsa), lukanka (rūkyta dešra, dažniausiai vartojama kaip užkandis) ir kt. Daug patiekalų su sūriu: šopska (salotos su bulgarišku avies arba karvės pieno sūriu brinza), kaškaval (geltonoji brinza) ir kt.
Bulgarija garsėja ir savo vynais, kurių žinomiausi yra: „Sophia Merlot“, Sophia Cabernet Sauvignon”, “Sophia Muscat Melnik”, “Rosenthaler Kadarka”, „Monastirsko Szuszukane“.
Tradicinis Bulgarijos aperityvas – rakija Tai iš vaisių gaminamas stiprus alkoholinis gėrimas. Populiariausios rakijos rūšys: „Grozdova“ (iš vynuogių) ir „Slyvovica“ (iš slyvų). Verta paragauti ir – anyžinės degtinės Mastika, gaminamos iš kviečių ir anyžių aliejaus. Ne mažiau populiarus ir rožių medaus bei žiedlapių džemas. Nerekomenduojama valgyti neplautų vaisių. Nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, nes vanduo yra stipriai chloruotas. Mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje.
APRANGA
Vasaros metu rekomenduojama vežtis lengvus medvilninius drabužius bei patogią avalynę. Kalnuose vakare oro temperatūra būna keliais laipsniais vėsesnė nei pajūrio kurortuose.
Lankantis vienuolynuose, bažnyčiose ir mečetėse rekomenduojama dengti galvas skarele, nedėvėti itin atvirų drabužių. Nederėtų eiti vakarieniauti į aukštesnės klasės viešbučių restoranus, vilkint paplūdimio aprangą. Kai kuriuose viešbučiuose svečiai be deramos aprangos į restoraną tiesiog neįleidžiami.
SAUGUMAS
Bulgarijoje rūpinamasi svečių saugumu, tačiau kaip ir daugelyje šalių, kur yra spūstys žmonių, pasitaiko smulkių vagysčių, todėl reikėtų neprarasti budrumo. Pinigus, dokumentus bei kitus vertingus daiktus, rekomenduojama palikti viešbučio seife (kambaryje ar registratūroje), nes įprastai viešbučio administracija neatsako už kambaryje paliktus daiktus.
NAUDINGA ŽINOTI
Artimiausia Lietuvos Respublikos
ambasada - Graikijoje:
49, Vasilissis, Sofias Ave.
GR - 10676, Athens, Greece.
Tel.: +30 210 7294356, +30 210 729 4357.© 2007 TRAVELMAN Visos teises saugomos dizainas